Šiandien visi trys kepėm velykinius varškinius sausainiukus.  Pasidarbavo mano abu vyrukai. Man tereikėjo sudėti ant stalo reikalingus kiekius produktų. Iš viso to Domas sumaišė tešlą. Šį darbą jis be galo mėgsta. Pastoviai atėjęs į virtuvę rodo į virtuvinį kombainą tikėdamasis, kad ką nors kepsime. Šiuo daiktu naudotis pati be Domo pagalbos jau senokai praradau teisę. Jei netyčia užsimiršus ką nors įdedu Domas labai įsižeidžia. Panašu, kad auga tikras virėjas :)
Taigi varškiniams sausainiukams reikės:

500 g varškės
150 g cukraus
3 pokeliai vanilinio cukraus
3 kiaušiniai
12 v.š. aliejaus
9 v.š. pieno
1,5 pokelio kepimo miltelių
600 g miltų
šiek tiek skysto margarino arba sviesto

Viską sumaišyti ir palikti 30 min pastovėti. Po to kočioti bei išspausti norimas formas. Sausainiukus aptepti skystu sviestu ar margarinu. Kepti 10-15 min 200°C laipsnių orkaitėje.

Mes šįkart nusprendėm iš tešlos daryti zuikučius ir gėlytes. Gaminimo procesas užtruko nuo ryto iki vakaro. Ryte kepėm, vakare piešėm zuikučiams akytes, spalvinom gėlytes. Na turbūt daugiau rašyti ir neverta viskas kuo puikiausiai matosi nuotraukose.

Viena labai graži Velykų tradicija - kiaušinių ieškojimas. Tai labai senas paprotys tačiau vis dar, ypač vaikų tarpe, toks pats mėgiamas kaip ir seniau. Pagal senas tradicijas kiaušinius reiktų rinkti į pintą krepšelį, kuris simbolizuoja paukščių lizdą. Tačiau praeitą šeštadienį mane labai sužavėjo įvairiausių formų, spalvų vaikiški krepšeliai, tad nusprendžiau ir Domui kažką panašaus pasiūti.
Na siuvėja iš manęs nekokia, bet noras buvo toks didelis, kad sėdau prie siuvimo mašinos. Schema krepšeliui radau vienoje siuvimo bibliotekoje, kurią šiek tiek pakoregavau, nes norėjau, kad krepšelis atrodytų kaip zuikutis. Siuvimui prireikė daugiau laiko nei tikėjausi. Visų pirma neturėjau visų tam reikiamų medžiagų. Labiausiai man pritrūko flizelino, tačiau po to kai uždarė mūsų mieste siuvimo reikmenų parduotuvę, tenka viską pirkti internetu. Tačiau tam laiko nebebuvo, vis tik Velykos jau už keleto dienų. Na po siuvimo, ardymo ir vėl siuvimo galų gale krepšelį pribaigiau. Įdomu kaip Domui šiemet seksis ieškoti kiaušinukų...

Tik pabudę ryte skubėjome į lauką. Po pietų žadėjo lietų, tad norėjau su Domu bent kiek pabūti lauke. Šią savaitę jis ir taip labai irzlus, o jei dar neišeitume į lauką kažin ar būtų įmanoma su juo susikalbėti. Taigi pasivažinėjom triratuku. Domas jau puikiai išmoko vairuoti. O ir dešinę pusę nuo kairės skiria geriau nei aš. Minti vienam dar nesigauna. Tačiau kai stumi triratuką kojytės dirba kuo puikiausiai. Važinėjome tol kol pradėjo lynoti.
Tik grįžus namo Domas išsitraukė dažus. Kadangi Velykos jau visai čia pat nusprendėme pasigaminti zuikį. Mums prireikė tualetinio popieriaus ritinėlio, šiek tiek storesnio popieriaus zuikio ausytėms, rankoms ir kojytėms. Domas kartono lapą nudažė pats. Ritinėliui šiek tiek prireikė pagalbos. Teko man prilaikyti, kad nesiraičiotų po stalą.

Ausytes kirpome taip pat kartu, tad porą sugadinome. Vieną Domas perkirpo per pusę, kitai nukirpo kampą.

Beliko tik mėnuo iki Velykų. Tad pats laikas pradėti velykinius darbelius. Pirmasis darbelis, kurį darėme šiandien - zuikis lenktynininkas.

Darbeliui prireikė vieno didelio ir vieno mažo kiaušinio. Mes naudojome plastikinius, kurių įsigijau dar prieš pat Kalėdas. Uždarinėjo vieną parduotuvę mieste, tad buvo didžiulės nuolaidos. Iš to, kiek paskutiniu metu uždaroma parduotuvių, galima spręsti, kad mūsų miestas po truputėlį miršta...
Dar mums prireikė poros dantų krapštukų, na tiek reikia jų teoriškai. Mes sunaudojom žymiai daugiau. Domas pats norėjo juos įkišti į ratus, kuriuos gaminome iš korkinio vyno butelio kamščio. Bekišant net nežinau kiek jų sulaužė. Bet nepasidavė, stengėsi tol kol vieną ratą galų gale užmovė pats.

Siūliau ratus nudažyti, tačiau kai pasakiau, kad gaminsim mašiną, ne tik nebuvo noro spalvinti ratus, bet ir nudažytą kiaušinį teko džiovinti fenu, kad greičiau viską pabaigti. Tiesa, visą didijį kiaušinį Domas nudažė pats.

Kol pabaigėm darbelį, atėjo laikas pietų miegeliui. Domas nebepaleido savo naujojo kūrinio ir užmigo su zuikiu rankose.